IDĖJA

Abstrakcija - tai naujų idėjų ar sąvokų kūrimas, praleidžiant tam tikros objektų grupės skirtumus (skiriamuosius bruožus). Pavyzdžiui, jei paimsime įvairių formų ir dydžių baltus daiktus ir ignoruosime arba "abstrahuosime" aspektus, kuriais jie skiriasi, gausime abstrakčią “baltumo" idėją.

​

Abstrahavimas - tai "apčiuopiamos" visatos organizavimas, siekiant sukurti neapčiuopiamą, įsivaizduojamą, "abstrakčią" visatą. Šioje "abstrakcijų" visatoje slypi labai didelė žmogaus veiklos ir paties gyvenimo dalis. Mes abstrahuojame, norėdami bendrauti, suprasti ir įprasminti pasaulį, kurti, keisti, bandyti paaiškinti save.

​

Šį albumą fortepijonui solo (fortepijonas yra instrumentas, dažniausiai naudojamas kuriant ir "abstrahuojant" įvairias muzikines idėjas) sudaro trys trijų skirtingų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliko trys skirtingi pianistai. Kiekvienas kūrinys yra "abstrakcija", sukurta pagal skirtingą viziją, t. y. kiekviename iš kūrinių kompozitoriai įprasmina savo tikrovę, bandydami ištrinti skirtumus tarp pasaulio, kurį jie “mato", ir pasaulio, kurį nori išreikšti kitiems savo muzika. Kartu kiekvienas iš šių kūrinių pianistų yra interpretuojamas, remiantis skirtingu požiūriu į muziką (ir pasaulį).

​

Albume "Abstrakcijos" pamirštami skirtumai tarp vizijų, iš kurių kyla trys skirtingi kūriniai, ir trys skirtingi požiūriai į fortepijoninį atlikimą, siekiant įgyvendinti idėją, kad didžiąją laiko dalį gyvename abstrakčių sąvokų pasaulyje, kurios lemia mūsų tikrovės supratimą ir vietą, kurią užimame pasaulyje, ir kad galbūt galėtume atsižvelgti į tai, kaip mūsų protas kuria visatos prasmę: ištrinant skirtumus.

​

Taigi šis albumas - tai kvietimas pamiršti skirtumus ir ieškoti to, kas mus vienija su kitais žmonėmis ir pasauliu, kuriame gyvename. Kvietimas sąmoningai "abstrahuoti" siekiant atpažinti pasaulį mumyse ir mus pasaulyje.

​

Manuel Velázquez